Kinijos šiukšlių prekybos sistema,


WhatsApp Pexels. Prekybos centre pardavėjai pasiūlius maišelį, retas kuris atsisako.

Paieška Mano nuomone: galimybės tarp neapibrėžtumo Ne paslaptis, kad Kinija yra tarptautinės pasaulinės prekybos lyderė. Daugelį metų šalis buvo pagrindinė daugelio užsienio prekių, įskaitant medieną, pieno produktus ir naftos chemikalus, importuotoja. Kinija taip pat yra didžiausia pasaulyje atliekų importuotoja. Praėjusiais metais Kinijos gamintojai ir perdirbėjai importavo 7.

Kas minutę sunaudojami 2 milijonai plastiko maišelių, nors daugelis ir žino kokią žalą gamtai jie daro. Nuo plastiko sukurimo XXa. Tokia tarša gamtai — tik lašas jūroje to, ką žmogus palieka kasdien. Kalnai atliekų ir šiukšlių kaupiasi ir sustabdyti to, jau neįmanoma.

kinijos šiukšlių prekybos sistema

Plastikas — vienas didžiausių ekosistemos žudikų. Šiandien — jis visur ir atrodo, kad jo išvengti — misija neįmanoma.

Nuo vienkartinių puodelių kavai, iki maišelių parduotuvėse ar vandens buteliukų. Sparčiai paplitusį plastiko vartojimą gali paaiškinti pigumas: jo pagaminimas nereikalauja ypatingai daug sąnaudų, o kiekvieną kartą bent kiek atpigus naftai, jo kaštai dar labiau sumažėja. Tai paaiškina didžiulę problemą, su kuria šiandien esame priversti susidurti: gamta ir mes skęstame plastiko jūroje.

Gamtoje plastikas yra apie — metų, pavyzdžiui butelis nuo geriamo vandens suyra per metų, tačiau plastikiniui maišeliui gali prireikti ir metų. Didelę žalą gamtai daro ne tik plastiko atliekos.

Dažnai elektronikos prietaisuose, buities reikmenyse, net vaikų žaisluose naudojamos baterijos yra metų — tai daugiau, nei nugyvena žmogus.

Topics: Efektyvus išteklių naudojimas ir atliekos Efektyvus išteklių naudojimas ir atliekos Atliekų perdirbimui negalioja sienos: 35 metų Zhang Guofu uždirba eurų per mėnesį — Kinijos provincijai milžinišką sumą — perrinkinėdamas atliekas, tarp kurių yra pirkinių maišeliai iš Didžiosios Britanijos prekybos centrų tinklo ir DVD anglų kalba. Iš tiesų į šiukšlių dėžę Londone išmesti daiktai gali lengvai atsirasti už 5 mylių, Kinijoje, antrinių žaliavų fabrike Perlų upės deltoje. Visų rūšių atliekos dabar juda. Vis didesni atliekų kiekiai, ypač popieriaus, plastiko ir metalo atliekos, siunčiami iš išsivysčiusių šalių į šalis, kuriose aplinkosaugos standartai ne tokie griežti.

Ne rečiau naudojamos smulkiojo metalo atliekos — pavyzdžiui — gaiviųjų gėrimų, konservuoto maisto skardinės — yra net 50 metų. Šiuo atžvilgiu, palankesnis yra stiklas, kurį lengvai ir greitai galima perdirbti, tačiau stiklo tarą palikus apleistame lauke, didelė tikimybė, kad jis niekada nesuirs. Savartynuose greičiausiai suyra popierius bei maisto atliekos — tai trunka nuo kelių savaičių, iki 6 mėnesių. Kiekviename minučių prekybos rodikliai krašte skiriasi suvartojamų atliekų skaičius, turinys ir tai, kaip su tomis atliekomis yra tvarkomasi.

Ne mažiau skirtingi yra ir visuomenės, bei atsakingų institucijų požiūriai. Jungtinės Amerikos Valstijos Jungitnės Kinijos šiukšlių prekybos sistema Valstijos daugeliui svajonių ir neribotų galimybių šalis, kurioje vyrauja greitas gyvenimas būdas.

Nuorodos kopijavimas

Dėl didelės perkamosios galios ir kapitalismo, populiaru vienkartiniai produktai, kurios galima tiek lengvai gauti, tiek lengvai išmesti. Tokia praktika jau pradeda kenkti tiek pačiai valstybei, tiek visai Žemei globaliai. JAV  gamtoje palieka daugiausiai atliekų — daugiau nei 2kg per dieną vienam žmogui. Daugiau nei pusė šių atliekų — buitinio pobūdžio, tačiau nemažai ir industrinių šiukšlių.

Iki ųjų didžiąją dalį perdirbamų atliekų iš JAV surinkdavo Kinija. Tačiau iki ųjų Kinijos šiukšlių prekybos sistema valdžia nusprendė visiškai atsisakyti atliekų iš užsienio valstybių ir ėmėsi atidžiai reguliuoti priimamas atliekas. Todėl šiandien JAV susiduria su didžiuliu tiek perdirbamųtiek neperdirbamų šiukšlių pertekliumi. Nesugebėdami susidoroti su didžiuliu atliekų srautu, kai kurių valstijų vietiniai pareigūnai nusprendė šiukšles tiesiog deginti, tačiau sudegti pasmerkiamos ne tik neperdirbamos šiukšles.

Rūšiuojamas  popierius, plastikas — viskas keliauja į ugnį. Būtent taip elgiamasi kai kuriuose valstijose, įskaitant ir Vašingtoną. Tokiu atvėju, ne tik sunaikinama perdirbimo galimybė, tačiau ir yra teršiamas oras. Vietinėje rinkoje, tik mažai medžiagų vertos perdirbti: tai metalai,kai kurios plastiko rūšys. JAV neturi laiko patikrintos perdirbimo sistemos, todėl  Kinijai užvėrus duris turi surasti naujus būdus tvarkai užtikrinti, nepažeidžiant aplinkosauginių reikalavimų. Europos Sąjungai pasukus link visiško plastiko atsisakymo, JAV ,taip pat, tikisi jo naudojimą ženkliai sumažinti iki ųjų.

Tačiau šalyje, kurioje kinijos šiukšlių prekybos sistema opcionų prekybos pelno tikslai visurtai įvykdyti gali būti labai sunku. Dabar JAV turi susitvarkyti su jau esančiais kalnais šiukšlių: sparčiai statomos perdirbimo įmonės, toliau raginama rūšiuoti, plinta ekologinės idėjos: vis daug žmonių atsisako plastiko butelių ir ima naudoti daugkartinio naudojimo talpas, raginama rinktis popierinius ar medžiaginius maišelius.

Šios idėjos plinta ir tarp didelį sekėjų skaičių turinčių žmonių: tinklaraštininkai dalijasi įvairiomis idėjomis kaip sumažinti žmogaus paliekamų atliekų skaičių. Reikia tikėtis,kad artimiausioje prekybos mokesčių pasekmės tai suveiks.

kinijos šiukšlių prekybos sistema

Kinija Šalies sostinė Pekinas jau daugelį metų susiduria su milžinišku šiukšlių srautu. Nebegalėdama susitvarkyti su savomis atliekomis, dar ais Kinija priėmė įstatymą, ribojantį užsienio atliekų patekimą į šalį. Nuo ųjų Kinija visiškai nebepriims svetimų atliekų ir dabar rimtai pradėjo kovoti su šalį skandinančia atliekų problema. Sostinėje, gyventojai skatinami rūšiuoti ir už tai gauna taškus, kuriuos galima iškeisti į buitines priemones, pavyzdžiui namų apyvokos daiktams skirtas dėžes ar tualetinį popierių.

Jaunieji kinai nuo mažumės imti skatinti perdirbimo: nebevalgomus pietų likučius jie mokomi paversti trąšomis. Tikėtina,kad atsisakius užsienio valstybių atliekų, Kinija sukurs patikrintą mechanizmą ir sistemą atiekų valdymui bei rūšiavimui. Indija Pexels. Ten, kur daug žmonių, visada bus ir šiukšlių, to neįmanoma išvengti.

Indija itin tankiai apgyvendinta, didžiulė valstybė, tačiau turinti žemą išsivystymo lygį. Nuo sostinės Delio iki vakarietiško Mumbajaus, Indijos miestai ir kaimai, skęsta šiukšlėse. Šiukšlės jame jau seniai viršija leidžiamą ribą, tačiau valdžia jokių priemonių nesiima. Vien sostinėje gyvena virš 26 milijonų indų, o kiekvienas žmogus per dieną vidutiniškai išmeta mažiau nei 1 kinijos šiukšlių prekybos sistema.

Nors skaičius ir labai mažas, tačiau atsižvelgiant į didelį populiacijos skaičių ir nieko nekeičiančius valdžios pažadus imtis naujos reformos, Indija kinijos šiukšlių prekybos sistema toliau lieka apsupta šiukšlių. Spartėjant urbanizacijai darosi sunkiau vykdyti kokybišką šiukšlių perdirbimą.

Per metus, Indija surenka apie 62 milijonus tonų šiukšlių, daug jų yra  paliekamos irti gamtoje, taip keldamos pavojų tiek natūraliai aplinkai, tiek žmogaus sveikatai. Sėkmingui atliekų surinkimui reikia galimybių rūšiuoti, tačiau to kiekvienas indas tikrai neturi. Miestuose, už tam tikrą mokestį, atliekos gali būti išrūšiuojamos darbuotojų, tačiau kaimo vietovėse tokios galimybės nėra. Šalyje vis dažnesnės atliekų perdirbimo įmonių ir įrenginių statybos, tačiau daugelis jų vis dar neveikia pilnu pajėgumu.

Rusija Ilgą laiką į atliekų perdirbimą ir surinkimą Rusijoje mažai kas kreipė dėmesį. Sovietų Sąjungos palikimas — didžiuliai šiukšlynai buvo pradėti tvarkyti ir perkelti tik Europos Sąjungos ekspertų nuomone ir siūlymu.

Tačiau pastaraisiais metais, didieji miestai, ypač Maskvos regionas sunkiai susitvarko su šiukšliu srautais. Per metus Rusija išmeta apie 60 tonų šiukšlių.

Kur tik norit – tik ne mano teritorijoje — Tarptautinis atliekų gabenimas ir aplinka

Šalyje vyksta protestai prieš šalia gyvenviečių statomus milžiniškus šiukšlynus. Pradėtos statyti šiukšlių surinkimo ir perdirbimo įmonės, Tačiau įprotis naudoti rūšiavimui skirtas šiukšlių dėžės įsisavinamas ypatingai sunkiai.

Šalys Afrikoje Pexels. Nors daug Afrikos šalių kalno šiukšlių nesurenka vien dėl ekonominių ir socialinių priežaščių, tačiau Algerija ar Botsvana yra tarp daugiausiai šiukšlinančių valstybių pasaulyje.

kinijos šiukšlių prekybos sistema

Čia daugelis atliekų tiesiog atgula į savartynus. Vidutiniškai net 98 milijonai tonų atliekų iš yra paliekamos irti kinijos šiukšlių prekybos sistema. Didelė problema yra ir elektroninės šiukšlės — seni telefonai, kompiuteriai, namų apyvokos daiktai iš vakarų pasaulio dažnai atgula Afrikos, pavyzdžiui Ganos,  savartynuose.

  1. Optionxpress opcionų prekybos kaina
  2. Šiukšlės verčiančios pasaulį globaliu savartynu | Kauno Žinios
  3. Žvakių dvejetainiai variantai
  4. Kinijos pažadus pasauliui žlugdo nepažabojama prekyba internetu - DELFI Agro
  5. Dienos prekybos platinimo lažybų strategijos
  6. Žemę apraizgęs šiukšlių verslas virto žaidimu be jokių taisyklių: jį žaidžia ir Lietuva
  7. Verslininkė iš Panevėžio siūlo apsipirkti kitaip: idėja gimė žiūrint televizorių   54 Kasmet lapkričio 11 d.

Tokios atliekos ne retai turi nuodingų medžiagų, skleidžia gamtai ir žmogui pavojingus toksinus, tačiau milijonai žmonių, dirbančių atliekų valdymo srityje yra priversti susidurti su tuo kiekvieną dieną, dažnai net ir visiškai be apsaugos. Atliekų perdirbimo įmonių daug kur visiškai nėra, tačiau pastaraisiais metais, bent didieji valstybių miestai imasi iniciatyvų, tiesa,ne visada teisingų.

Vietos gyventojai, paskatinti valdžios efektyviau tvarkytis su atliekomis, ėmėsi jas šerti naminiams gyvūliams, ypač kiaulėms. Tai žinoma, netapo veiksmingu problemos sprendimo būdu, o ir sulaukė didelio pasipiktinimo iš musulmonų bendruomenės. Tačiau ne viskas taip blogai.

kinijos šiukšlių prekybos sistema

Vandenynai Visi pasaulio vandenys šiandien jau yra užteršti. Vanduo nėra užterštas tik žemės ūkio pesticidais bei trąšomis, plastikastaip pat, griauna mūsų vandens telkinių naturalią florą ir fauną ir šiandien būtent jis yra didžiausia problema.

Vandenynuose galima  rasti visko, nuo nedidelių plastiko butelių iki automobilio dydžio luitų. Tačiau ramybės neduoda ir kiti vandenys.

Vis dar yra valstybių, atsikratančių atliekomis būtent suverčiant jas į vandenį, tai Kinija, Indonezija, Filipinai, Vietnamas ir Tailandas. Jos kartu vandenį užteršia žymiai daugiau, nei visas likęs pasaulis kartu sudėjus. Plastikas kenkia vandenyno gyvūnijai ir augmenijai, gali patekti į žmogaus organizmą per žuvį bei jūros gėrybes. Tokią taršą sustabdyti sunku ir vienintelis realus būdas yra tiesiog mažinti plastiko naudojimą: vengti laiko dvejetainiai variantai butelių, maišelių, šiaudelių.

Pagal Pasaulio Ekonomikos Forumo ataskaitą, kasmet beveik aštuoni milijonai tonų plastiko patenka į vandenynus.

Susijusi informacija

Tai tolygu šiukšlių sunkvežimių turinio išmetimui į vandenyną kiekvieną minutę. Prognozuojama, kad  metais plastiko jūrose bus daugiau nei žuvų. Bėgant laikui, plastikas skyla į mažesnes dalis, kurios vadinamos mikroplastiku ir marina bei kelia grėsmę vandenyje esantiems gyvūnams.

Kinijos sprendimas jau paveikė dalį pasaulio: Lietuvai — iššūkis, kurį pripažįsta ne visi Nuoroda nukopijuota aA Ilgus dešimtmečius Kinija buvo viena didžiausių plastiko atliekų importuotojų. Praėjusiais metais Kinijai priėmus sprendimą nebepriimti plastiko atliekų iš kitų valstybių Europoje ir ne tik, kilo sąmyšis — su savomis plastiko atliekomis šalims pačioms tenka pradėti efektyviau tvarkytis.

Dažniausiai pasitaikantys atvejai yra plastiko prarijimas arba įsipainiojimas, visa tai dažniausiai priveda prie siaubingų sužalojimų ar net mirties.