Indo slėnio civilizacijos prekybos sistema


Dėl ko žlugo Indo slėnio civilizacija?

Senovės Indija Sprendžiant iš archeologinių iškasenų, Indijos teritorijoje žmonių gyventa jau paleolite. I tūkstantmetyje pr. Indija tai — milžiniška šalis, kas binariniai opcionai vengrija dalies paaiškina jos gamtos sąlygų įvairovę. Jos terito­rijoje esama žemumų ir kalnų, bevandenių dykumų ir vietovių, kur gausiai palyja, stepių ir neįžengiamų  džiunglių.

Ši civilizacija savo teritorijos didumu ir gyventojų skaičiumi jau tolimoje praeityje, kaip ir dabar, buvo viena iš stambiausių valstybių Azijoje. Griežtos pačios gamtos indo slėnio civilizacijos prekybos sistema ribos atkirto ją nuo išorinio pasaulio ir pasunkino ryšius su kitomis šalimis ir tautomis. Iš pietų, pietvakarių ir pietryčių ją skalauja neaprėpiami Indijos vandenyno, Arabijos jūros, Bengali­jos įlankos vandenys, iš šiaurės — užstoja didžiausias ir aukščiausias pasaulyje kalnagūbris — Himalajai.

Kalnų kliūtys, nors ir ne tokios neįveikiamos, bet gana galingos, skiria Indiją nuo Irano ir rytuose — nuo Indokinijos. Indija turėjo nemaža gamtos turtų, reikalingų žmogui gyventi, ir jai palyginti nedaug te­reikėjo įsivežti produktų. Itin turtinga bei įvairi buvo šalies flora ir fauna. Be kviečių ir miežių, čia jau senovėje pradėta auginti ryžius, kurie kaip tiktai iš Indijos pirmąkart pateko į Vakarų Aziją, Afriką, Europą.

Iš kitų kultūrinių augalų, kuriuos vakaresnės šalys pažino per Indiją, paminėtina cukranendrė ir medvilnė, jau nekalbant apie prieskonius. Indija — visokiausių žaliavų akmens, metalo rūdų, miško medžiagos neišsemiamų šaltinių šalis. Dėl to galėjo vystytis ūkis; tas vystymasis buvo gan be užsienio prekybos sava­rankiškas, nors, žinoma, būta ir kitų genčių bei tautybių skverbimosi, taip pat neišsiversta be užsienio prekybos daugiausia per Iraną ir Vidurinę Aziją.

Senovės Indijoje buvo prijaukinti virtinių veislių gyvuliai pavyzdžiui, kuprotas jautis zebu, patekęs iš čia į Tarpupį ir Egiptą. Indijoje taip pat pirmiausia buvo prijaukinti dram­bliai kurie buvo panaudojami daugiausia karui. Indo ir Gango aukštupio slėniuose anksti pradėjo klestėti drėkinamoji žemdirbystė, o kitur žemdirbiai priklausė nuo kritulių, ypač gausių Gango žemupyje.

Žemėlapis. Senovės Indija - Harappano civilizacija

Itin didelę reikšmę šaliai turi vasaros musonai, pučiantys iš pietvakarių ir atnešantys daug drėgmės. Kai jie liaujasi arba aprimsta, užeina sausra. Seniausiose Indo literatūros paminkluose, taip pat antikos autorių pateiktose žiniose išliko prisiminimų apie nepaprastai didelį gyventojų tankumą senovė Indijoje.

Nėra abejonės, kad šiose žiniose skaičiai pernelyg padidinti, bet, šiaip ar taip, Indija turėjo daugiau gyventojų, negu Egiptas ir Vakarų Azija, ir tik Kinija galėjo varžytis su ja šiuo atžvilgiu. Etninė Indijos gyventojų sudėtis senovėje kaip ir dabar buvo nepaprastai marga.

Tyrinėtojai ir XX a. Archeologai iš naujo atrado senovės Indo slėnio civilizaciją, Indijos subkontinento istorija turėjo būti perrašyta. Indo slėnio civilizacija yra senovė, tokia pati kaip Mesopotamija, Egiptas ar Kinija. Visi šie plotai priklausė nuo svarbių upių : Egiptas, remdamasis metiniais Nilo, Kinijos į Geltąją upę, senovės Indų slėnio civilizacija dar žinomas kaip Harappanas, Indas-Sarasvati ar Sarasvati upių Sarasvotų ir Indų upėse ir Kinijos Mesopotamijoje upės Tigras ir Eufratas. Kaip Mesopotamijos, Egipto ir Kinijos žmonės, Indo civilizacijos žmonės buvo kultūriniu požiūriu turtingi ir anksčiau rašė apie tai.

Pietuose daugiau gyveno tamsiaodės gentys. Seniausi šalies gyventojai kalbėjo veikiausiai dravidų, iš dalies dar ankstesnėmis kalbomis munda ir kt. II tūkstantmetyje pr.

Indijoje pradeda plisti gentys, kalbančios indoeuropiečių tautų šeimos kalbomis. Iš šių kalbų susiformavo literatūrinė kalba, pavadinta sanskritu. Šios vėlesnės etninės grupės, kurias, kai kurių tarybinių ir užsienio tyrinėtojų nuomone, sudarė persikėliai iš šiaurės vakarų, save vadino arijais. Tačiau apie vienos ar kitos etninės grupės rasinės ar kalbinės pranašumus nėra ko kalbėti.

Viskas priklausė nuo vystymosi sąlygų vienu ar kitu istoriniu momentu. Didelė dalis pirminių senovės Indijos istorijos šaltinių pražuvo. Daugelis seno­sios indų literatūros kūrinių buvo parašyti ant beržo žievės arba palmių lapų ir neatlaikė ne­palankių klimato, drėgnesnio negu Egipte, kur galėjo išsilaikyti tokia trapi medžiaga, kaip papirusassąlygų.

Antra vertus gaisrai, kurie negalėjo sunaikinti molini.

Skubantiems

Vakarų Azijos knygų rinkinių, buvo pražūtingi senosios Indo slėnio civilizacijos prekybos sistema bibliotekoms ir archyvams. Originaliai išliko tik tekstų, kurie buvo išskirsti akmenyje, o jų rasta palyginti nedaug.

Laimei, sanskritas, ne taip, kaip dauguma senovės rytų kalbų, niekada nebuvo pamirštas, ir literatūrinė tradicija per šimtmečiu nenutrūko.

Kūriniai, laikomi vertingais, buvo sistemingai perrašinėjami kaip žydų Biblija arba iraniečių Avesta ir išliko iki šių dienų kaip vėlesni nuorašai. Žinoma, ir čia nebuvo išvengta papildymų ir iškraipymų. Blogiausia yra su senovės Indijos metraščiais. Iš jų neliko beveik nieko, nebent tik fragmentai, įtraukti į vėlesnes viduramžių kronikas. Didžiausi ir turiningiausi yra šie poetiniai kūriniai: Vedos, Mahabharata ir Ramajana. Vedos yra dideli himnų, giesmių, magiškų užkeikimų ir ritualinių formulių rinkiniai.

Labai svarbi informacija priversianti i viską pažiūrėti kitu kampu / LT kalba/Deividas Aikas

Ankstyviausios dalys sukurtos apie II tūkstantmečio pr. Su žodine indų tautos kūryba sietinos taip pat dvi grandiozinės poemos, kurias literatūrinės vertės ir istorinės reikšmės požiūriu galima lyginti su pasaulinio garso Homero epu. Pirmoji šių dviejų poemų buvo Mahabharata, o antroji Ramajana.

Nors per padavimą išliko šių poemų autorių vardai Vajasa ir Valmikisiš tikrųjų jie tokie pat mažai istoriški, kaip legendinis Homeras.

Apie autorių Ìndijos istòrija Indijos istorija — tai Indostano pusiasalio ir indiškos civilizacijos istorija, nes iki 19 a. Indijos kaip politinio vieneto nebuvo.

Abiejų poemų matmenys sukurti maždaug I tūkstantmečio pr. Mahabharatoje aprašomas dviejų karališkosios giminės atšakų, Bharatos palikuonių — Kauravų ir Pandavų — susidūrimas. Pirmoji atšaka valdė Hastinapuro mieste, o antroji stengėsi atimti iš jos valdžią.

Per tai kilo itin kruvinos kautynės, kuriose dauguma žuvo. Ramajanoje pasakojama apie karalaičio Ramos, dėl pamotės persekiojimų išvykusio iš savo gimtojo Ajodhijos miesto, keliones. Jo žmoną Sitą pagrobia milžinai iš Lanko Ceilono salos.

Newest ideas

Norėdamas ją išgelbėti, jis persikelia su savo vadovaujama kariuomene, sudaryta iš lokių ir beždžionių, į tą salą ir nugali priešus. Galiausiai jam pavyksta grįžti į tėvynę ir įsitvirtinti tėvo soste.

  1. Šie pusiau klajokliai augino kviečius, miežius, avis, ožkas ir galvijus.
  2. Ichimoku prekybos sistemos apžvalga
  3. Dienos prekybos strategijos mcx

Nustatyti jų chronologiją irgi labai sunku. Manoma, kad rinkinys buvo sudaromas nuo III amžiaus pr. Tai tipiškas sakralinės teisės panašiai kaip Penkiaknygės įstatymai paminklas, kuriame civiliniai ir baudžiamieji nuostatai glaudžiai susipynę su ritualiniais įsakymais bei draudimais ir didžiausia socialine nelygybe yra religijos autoriteto sankcionuota.

Savotiškas rašytinis paminklas yra Arthašastra. Jos sudarytoju laikomas įžymus didžiūnas, Aleksandro Makedoniečio amžininkas Kautilija. Šiame puikiame traktate apie valstybės valdymą yra įdomių patarimų ir įstatymų, atspindinčių sąlygas tos epochos, kai šalyje įsigalėjo centralizacija ir biurokratizacija. Ankstyvajam budizmui studijuoti pagrindinis šaltinis yra legendų ir Tipatiko sentencijų rinkinys.

Visiškai tikrai datuoti galima karaliaus Ašokos ediktus III amžiuje pr. Juose kalbama apie šio karaliaus karus ir religinę politiką. Iš antikos autorių, be jau mums žinomo Herodoto, palikusio savo meto V amžius pr.

Nušviesti senovės Indijos istorijos momentus daug padeda materialinės kultūros paminklai. Antai, vykdant kasinėjimus, pradėtus mūsų amžiaus 3-iame dešimtmetyje Indo baseine, išaiškėjo III-II tūkstantmečių pr.

Indo slėnio civilizacijos prekybos sistema

Egipte ir kai kuriose Vakarų Azijos šalyse viduramžiais atsirado visiškai kitos kalbos ir kita kultūra. Indijoje nebuvo tokios staigios permainos, dėl kurios anose šalyse kone visiškon užmarštin nuėjo praeitis. Kūriniai, parašyti sanskritu, taip pat šnekamosiomis kalbomis prakritaisbuvo studijuojami ir komentuojami iš kartos į kartą.

prekiaujama pasirinkimo sandoriais geriausia 1 minutės dvejetainio pasirinkimo strategija

Tačiau Europai Indija ištisus tūkstantmečius liko mažai pažįstama šalis. Kartkartėmis čia prasigaudavo keliautojai, tokie, kaip Markas Polas arba Tverės pirklys Afanasijus Nikitinas. Jų aprašymuose yra įdomių žinių apie šalies gamtą, jos gyventojų buitį, kultūrą, bet iki sistemingo Indijos tyrinėjimo indo slėnio civilizacijos prekybos sistema dar toli. XVIII m. Tuo metu pradedami tyrinėti jos paminklai. Anglų tyrinėtojas V. XIX a. Indijos kalbas ypač sanskritą intensyviai studijuoja kalbininkai ryšium su tuo, kad atsirado indoeuropietiškoji kalbotyra, kurios įkūrėjas buvo F.

Nemokamos ea prekybos sistemos senovės Indijos literatūros tyrinėjimo yra gerokai prisidėję rusų filologai I. Minajevas, K. Kosovičius ir kiti. Sanskritiškai parašytų paminklų leidimas, jų vertimai ir studijavimas sudarė bazė susipažinti su tolima Indijos praeitimi.

Tačiau teisingai suprasti istorinę šios šalies specifiką trukdė atsiradusios kai kurios neobjektyvios teorijos, būdingos buržuaziniam mokslui.

virutins investicijos kriptokorekcij 2021 geriausi nemokami dvejetainių parinkčių rodikliai

Neabejojamas indoiraniečių kalbų jų tarpe ir sanskrito ryšys su Europos kalbomis davė dingstį tautas, kalbančias tomis kalbomis arijusgriežtai priešpastatyti seniesiems Indijos gyventojams dravidams ir buvusiems prieš juos kaip aukštesnę rasę. Taigi šių laikų rasistai Vakarų Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose ištisai perėmė prietarus, susidariusius senovės ir vidurinių amžių Indijos valdančiose sluoksniuose.

  • Pardavimo pasirinkimo sandorio pagrindai
  • Indijos istorija - Visuotinė lietuvių enciklopedija
  • Bitcoin telegram bot legit
  • Dienos prekybos indekso parinktys

Itin atkakliai ją skelbė vokiškųjų rasistų atstovas anglų kilmės S. Čia indo slėnio civilizacijos prekybos sistema ignoruojami faktai, kad kalbos toli gražu ne visados sutampa su antropologiniais požymiais ir kad pastarieji anaiptol nenulemia kultūros lygio. Kita kryptis, turėjusi neigiamos įtakos Indijos praeitis tyrinėjimui, buvo koncepcija, kad ši šalis ėjusi  ypatingu vystymosi keliu, kuris ją skiria nuo visų kitų šalių.

Vietinės ypatybės čia buvo pernelyg iškeliamos, ir Indijos praeitis priešpastatoma likusios žmonijos istorijai. Šia kryptimi daug klaidų padarė šių laikų buržuaziniai Indijos istorikai, nenorėję pripažinti, kad bendrieji istorinės raidos dėsniai visiškai tinka jų šaliai.

Labai atsidėjęs tyrinėjo Indijos visuomenę K. Markso, F. Engelso ir V. Lenino mokymu, kad vieną socialinę-ekonominę formaciją neišvengiamai turi pakeisti kita. Savo teiginiams pagrįsti ji panaudojo naiją rašytinę ir archeologinę medžiagą. Ypač paminėtini G.

Iljino, G. Bongard-Levino, A. Osipovo, D. Suleikino ir kitų tyrinėjimai. Indijos kultūros istorijai didžiulę reikšmę turi S.

prekybos įmonės akcijų pasirinkimo sandoriai ateities prekybos strategijos