Universiteto tarptautinė studentų įdarbinimo strategija,


Minėta strategija remiama ir Komisijos pasiūlytoje — m.

universiteto tarptautinė studentų įdarbinimo strategija

Taip yra todėl, kad švietimas, visų pirma aukštasis mokslas, ir jo sąsajos su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį užtikrinant pavienių asmenų tobulėjimą ir visos visuomenės vystymąsi, formuojant kvalifikuotą žmogiškąjį kapitalą ir ugdant aktyvius piliečius, kurių Europai reikia, kad galėtų kurti darbo vietas, užtikrinti ekonomikos augimą ir gerovę.

Taigi aukštojo mokslo institucijos[1] yra labai svarbios partnerės įgyvendinant Europos Sąjungos strategiją, kuria siekiama paskatinti ir išlaikyti augimą. Nepaisant krizės sukeltų didelių užimtumo problemų, būtent aukštasis mokslas gali padėti įveikti sunkumus[2]. Tačiau Europos aukštojo mokslo institucijų potencialas atlikti tam tikrą visuomeninį vaidmenį ir prisidėti universiteto tarptautinė studentų įdarbinimo strategija Europos gerovės ir toliau nevisiškai išnaudojamas.

Sparčiai besivystančioms šalims vis daugiau investuojant į aukštąjį mokslą, Europai sunku atlaikyti pasaulinę konkurenciją žinių ir talentų srityje[3].

Pagrindiniai aukštojo mokslo iššūkiai: prieinamumas, įvairovė, orientacija, įsidarbinamumas

Šiuo metu aukštąjį išsilavinimą turi tik 26 proc. Pagal mokslininkų skaičių, palyginti su visa darbo jėga, ES vis dar atsilieka: čia darbuotojų tenka 6 mokslininkai, o JAV ir Japonijoje atitinkamai 9 ir 11[5].

Negalią turinčių studentų mažėja – situaciją pakeistų jiems teikiamos paslaugos | auksoinvesticija.lt

Žinių ekonomikai reikia žmonių, kurie būtų įgiję tam tikrų įvairiose srityse pritaikomų gebėjimų, skaitmeninių įgūdžių, būtų kūrybiški ir lankstūs, gerai išmanytų pasirinktą sritį pavyzdžiui, gamtos mokslus, technologijas, inžineriją ar matematiką.

Tačiau tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus darbdaviai, įskaitant sričių, kuriose atliekama daugiausia mokslinių tyrimų, darbdavius, vis dažniau praneša apie sunkumus ieškant darbuotojų, kurie tenkintų kintančius reikalavimus. Aukštojo mokslo institucijos pernelyg dažnai nori būti konkurencingos daugelyje sričių, nors tik nedaugelis jų yra pajėgios tai pasiekti. Todėl dabartinėje, į universiteto tarptautinė studentų įdarbinimo strategija tyrimus orientuotoje visuotinėje universitetų reitingavimo sistemoje aukštas vietas užima pernelyg mažai Europos aukštųjų mokyklų.

Naujausio pasaulio universitetų reitingo duomenimis, tik maždaug iš 4 Europos aukštųjų mokyklų patenka tarp geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų ir tik trys patenka į dvidešimtuką. Padėtis pastaraisiais metais nepagerėjo.

Vieno visiems tinkamo modelio nėra: Europai reikia įvairių aukštųjų mokyklų ir kiekviena iš jų turi siekti meistriškumo vadovaudamasi savo misija ir strateginiais prioritetais. Jei būtų sukaupta skaidresnės informacijos apie pavienių aukštojo mokslo institucijų pobūdį ir veiklą, politikams būtų lengviau parengti veiksmingas aukštojo mokslo strategijas, o aukštosioms mokykloms — dar labiau sustiprinti privalumus.

Už aukštojo mokslo pertvarkymą ir toliau atsako pačios valstybės narės ir jų švietimo institucijos. Vis dėlto Bolonijos procesas, ES universitetų modernizavimo darbotvarkė[6] ir Europos mokslinių tyrimų erdvės sukūrimas rodo, kad šios srities uždaviniai ir politiniai sprendimai peržengia nacionalines sienas.

Norint kuo labiau padidinti Europos aukštojo mokslo sektoriaus indėlį siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, reikia pertvarkyti pagrindines sritis: padidinti aukštųjų mokyklų visų lygmenų absolventų skaičių; gerinti žmogiškojo kapitalo plėtotės aukštosiose mokyklose kokybę ir aktualumą; sukurti veiksmingus valdymo ir finansavimo mechanizmus, padėsiančius siekti meistriškumo; stiprinti vadinamąjį žinių trikampį — švietimą, mokslinius tyrimus ir verslą.

Didelį poveikį kokybei ir kiekvienai iš paminėtų sričių daro tarptautinis studentų, mokslininkų ir kitų darbuotojų judumas bei universiteto tarptautinė studentų įdarbinimo strategija didesnis aukštojo mokslo internacionalizavimas.

universiteto tarptautinė studentų įdarbinimo strategija

Antrame šio komunikato skyriuje nustatyti pagrindiniai politiniai klausimai, kuriuos turėtų spręsti valstybės narės ir aukštojo mokslo institucijos, siekiančios kuo labiau padidinti savo indėlį skatinant Europos augimą ir kuriant darbo vietas.

Konkretūs veiksmai, kurių ES imsis, kad papildytų ir paremtų viešųjų įstaigų ir institucijų dedamas modernizavimo pastangas, aptariami trečiame skyriuje. Prie šio komunikato pridedamame Tarnybų darbiniame dokumente aptariami analitiniai įrodymai, kuriais grindžiami politiniai klausimai ir veiksmai.

Per pastarąjį dešimtmetį aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičius daugelyje Europos šalių gerokai išaugo, tačiau jis vis dar per mažas, kad būtų galima pasiekti numatytą augimą daug žinių reikalaujančiuose sektoriuose, sustiprinti Europos gebėjimus gauti naudos iš globalizacijos ir drauge išlaikyti Europos socialinį modelį.

Didėjant aukštųjų mokyklų absolventų skaičiui taip pat turi daugėti sisteminių pokyčių, gerėti kokybė ir rastis naujų švietimo įgyvendinimo būdų.

universiteto tarptautinė studentų įdarbinimo strategija

Be to, nors demografinio senėjimo poveikis valstybėse narėse skirtingas[8], abiturientų, kurie tradiciškai papildo aukštųjų mokyklų studentų gretas, mažėja visur. Todėl Europa į aukštąsias mokyklas turi pritraukti įvairesnių visuomenės grupių, įskaitant nepalankioje padėtyje esančias ir socialiai pažeidžiamas grupes, atstovų ir tam skirti atitinkamus išteklius. Keliose valstybėse narėse labai svarbu sumažinti į aukštąsias mokyklas įstojančių, tačiau jų nebaigiančių asmenų skaičių.

Be to, Europai reikia daugiau mokslininkų, kurie padėtų pasirengti ateities pramonės reikmėms.

Valorizacija — daugialypis fenomenas, charakterizuojamas įvairiais reikšmės, formos bei turinio aspektais. Kad būtų pasiektas šis tikslas, valorizacija visų pirma privalo būti pagrįsta išankstinių poreikių ir prielaidų analize. Taip pat reikia aiškiai apibrėžti tikslus ir uždavinius, dar projekto realizavimo pradžioje identifikuoti laukiamus rezultatus. Efektyvi valorizacija yra neatsiejama nuo aktyvaus projekto raidos skatinimo, potencialių vartotojų ar jų grupių įtraukimo į projekto eigą. Konkurencingose, žinių ekonomikos principus diegiančiose, socio-kultūrine, ekonomine bei technologine prasme išsivysčiusiose pasaulio šalyse ypatingas dėmesys teikiamas aukštojo mokslo, profesinio ugdymo ir verslo sektorių sąveikai, tarpsektoriniams informacijos, patirties ir specifinių žinių mainams.

Kad Sąjungos ekonomikoje suintensyvėtų moksliniai tyrimai ir būtų pasiektas tikslas moksliniams tyrimams skirti 3 proc. BVP, reikės sukurti visų pirma privačiajame sektoriuje dar milijoną su moksliniais tyrimais susijusių darbo vietų[11].

Reikia ne tik suteikti daugiau galimybių pramonei investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, bet ir padidinti doktorantų skaičių, padėti visiems esamiems darbuotojams įgyti mokslinių tyrimų įgūdžių, geriau informuoti apie galimą profesinį kelią, kad pradedantiesiems mokslo darbuotojams būtų suteikta reali galimybė siekti karjeros už akademinio pasaulio ribų. Visapusiškai išnaudoti turimus talentus galėtų padėti kova su stereotipais ir kliūčių, su kuriomis iki šiol susiduria moterys, siekiančios užimti aukštus pavyzdžiui, vadovaujamojo darbo postus antrosios ir trečiosios pakopos universiteto tarptautinė studentų įdarbinimo strategija mokslo bei mokslinių tyrimų srityse visų pirma tam tikrose disciplinosepašalinimas.

Pagrindiniai politiniai klausimai, kuriuos turėtų spręsti valstybės narės ir aukštojo mokslo institucijos · Nustatyti aiškius kelius iš profesinių ir kitokių mokyklų į aukštąsias mokyklas. Veiksmingas šio klausimo sprendimo būdas — susieti nacionalines kvalifikacijų sistemas su Europos kvalifikacijų sistema ir remtis mokymosi rezultatais bei aiškiomis mokymosi ir patirties, įgytų už formaliojo švietimo ir mokymo sistemos ribų, pripažinimo procedūromis.

Didinti aukštojo mokslo kokybę ir aktualumą Aukštasis išsilavinimas didina asmens potencialą ir suteikia absolventams žinių ir svarbiausių universaliųjų gebėjimų, kurie padeda jiems užimti aukštos kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas. Vis dėlto neretai mokymo programos keičiamos per lėtai, kad atitiktų kintančias ekonomikos reikmes, jos neatspindi ir nepadeda tenkinti būsimų darbo vietų poreikių, o absolventams sunku rasti kokybišką jų studijų srities darbo vietą[12].

universiteto tarptautinė studentų įdarbinimo strategija

Darbdavių ir darbo rinkos institucijų įtraukimas į mokymo programų sudarymo ir įgyvendinimo veiklą, darbuotojų mainų rėmimas, profesinės praktikos propagavimas galėtų padėti geriau derinti mokymo programas su dabartinių ir būsimų darbo rinkų reikmėmis, didinti galimybes įsidarbinti ir stiprinti verslumą. Jei švietimo institucijos atidžiau stebėtų tolesnę savo absolventų profesinę veiklą, būtų lengviau sudaryti mokymo programas ir padidinti jų universiteto tarptautinė studentų įdarbinimo strategija.

Būtina sukurti lanksčius, inovatyvius mokymosi ir mokymo metodus: reikia didinti kokybę ir aktualumą drauge didinant besimokančių asmenų skaičių, į mokymosi procesą įtraukti įvairesnių visuomenės grupių atstovus, mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių.

Vienas iš būdų, kuriais būtų galima to siekti, numatytas ir ES skaitmeninėje darbotvarkėje[13], yra išnaudoti transformacinę IRT ir kitų naujųjų technologijų teikiamą naudą ir taip patobulinti mokymo procesą, gerinti mokymosi procesą, remti konkrečiam asmeniui pritaikytą mokymą, suteikti nuotolinio mokymosi ir virtualaus judumo galimybių, racionalizuoti administravimą ir teikti naujų galimybių atlikti mokslinius tyrimus[14].

Norint patenkinti augančią kvalifikuotų darbuotojų paklausą, mokslininkų rengimą aukštosiose mokyklose reikėtų geriau derinti su žinių reikalaujančios darbo rinkos reikmėmis ir visų pirma su MVĮ reikalavimais. Kokybiškas, pramonei aktualių sričių mokslo daktarų rengimas yra būtinas norint patenkinti kvalifikuoto žmogiškojo kapitalo paklausą.

Susiejusi finansavimą ir ES novatoriškos doktorantūros principus[15], Europa galės geriau ir sparčiau parengti daugiau mokslininkų. Europos aukštojo mokslo pertvarkymas ir modernizavimas priklauso nuo dėstytojų ir mokslininkų kompetencijos ir motyvacijos.

Pranešti klaidą

Vis dėlto, augant besimokančių asmenų skaičiui, dažniausiai nedaugėjo nei dėstytojų, nei mokslininkų. Tai dar labiau sumažins ir taip nedidelius pajėgumus.

Norint, kad Europa parengtų, pritrauktų ir išlaikytų kvalifikuotus aukštųjų mokyklų darbuotojus, reikia užtikrinti geresnes darbo sąlygas, įskaitant skaidrią ir sąžiningą universiteto tarptautinė studentų įdarbinimo strategija tvarką[16], kokybiškesnį pirminį rengimą ir tęstinį kvalifikacijos kėlimą, geresnį pasiekimų mokymo ar mokslinių tyrimų srityje pripažinimą. Pagrindiniai politiniai klausimai, kuriuos turėtų spręsti valstybės narės ir aukštojo mokslo institucijos · Rengiant, įgyvendinant ir vertinant mokymo programas, pritaikant kokybės užtikrinimo ir finansavimo mechanizmus, pagal kuriuos būtų atlyginama už tinkamą studentų parengimą darbo rinkai, skatinti naudoti įgūdžių ir augimo prognozavimą ir kaupti absolventų užimtumo duomenis įskaitant visą jų profesinį kelią.

Didinti kokybę pasitelkiant judumą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą Judumas mokymosi tikslais padeda žmonėms įgyti daugiau profesinių, socialinių ir tarpkultūrinių įgūdžių ir padidina jų galimybes įsidarbinti. Europos aukštojo mokslo erdvei priklausančių šalių ministrai susitarė padvigubinti užsienyje studijuojančių ar besimokančių asmenų dalį — m.

Profesinis ir papildomas lavinimas

Sukūrus Europos aukštojo mokslo erdvę atnešė didelių pokyčių: trijų pakopų — bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros — studijų sistema ir pažanga kokybės užtikrinimo srityje padėjo plėtoti pavienių asmenų judumą ir sustiprino institucijas ir sistemas. Be to, plėtojant Europos mokslinių tyrimų erdvę nacionalinės sistemos geriau dera tarpusavyje, didėja investicijų į mokslinius tyrimus ekonominė grąža, intensyvėja institucijų mainai ir bendradarbiavimas.

Vis dėlto tebekyla problemų dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo, nepakankamas stipendijų ir paskolų perkeliamumas, vadinamasis vertikalus judumas[18] tebelieka menkas, nepašalintos laisvo mokslininkų judėjimo ES kliūtys. Tarybos rekomendacijos dėl jaunimo judumo mokymosi tikslais skatinimo[19] įgyvendinimas ir Europos kokybės užtikrinimo priemonių, pavyzdžiui, Europos kokybės užtikrinimo registro, naudojimas sutvirtintų tarpusavio pasitikėjimą, palengvintų įgytos kvalifikacijos pripažinimą ir judumą.

universiteto tarptautinė studentų įdarbinimo strategija

Geriausių trečiųjų šalių studentų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslininkų pritraukimas ir naujų tarpvalstybinio bendradarbiavimo formų plėtotė — svarbiausios kokybės paskatos. Be to, tai gali būti svarbus švietimo institucijų pajamų šaltinis. Kai kurios valstybės narės yra itin patrauklios studijų atžvilgiu[20], tačiau kad visa ES galėtų konkuruoti su JAV, ji turi pritraukti geriausius studentus ir mokslininkus[21].

Europos patrauklumas padidėtų, jei nedelsiant būtų išspręstos tokios problemos kaip didėjančios išlaidos ir kokybės skirtumai, kvalifikacijos pripažinimo sunkumai, neskaidrios mokslininkų samdymo sąlygos ir nepatrauklios darbo sąlygos, su studijų ir darbo vizomis susiję sunkumai, taip pat ir judumo ES šalyse atveju.

VU SA | Bus įsteigtas VU SA padalinys Šiauliuose

Pagrindiniai politiniai klausimai, kuriuos turėtų spręsti valstybės narės ir aukštojo mokslo institucijos · Skatinti institucijas į programas sistemingiau integruoti judumą mokymosi tikslais ir šalinti kliūtis, kylančias bakalaurantams, norintiems magistrantūros studijas pradėti kitoje aukštojoje mokykloje, ir plėtojant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir mainus. Žinių trikampio plėtotė: susieti aukštąjį mokslą, mokslinius tyrimus ir verslą, siekiant meistriškumo ir regioninės plėtros Aukštojo mokslo indėlį į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą bei jo tarptautinį patrauklumą būtų galima padidinti užtikrinant tvirtas, veiksmingas švietimo, mokslinių tyrimų ir verslo — vadinamojo žinių trikampio — sąsajas.

Perėjimas prie vadinamųjų atvirųjų inovacijų suaktyvino žinių srautus ir paskatino švietimo institucijų, mokslinių tyrimų organizacijų ir įmonių naujo pobūdžio bendradarbiavimą. Vis dėlto aukštojo mokslo institucijų gebėjimai integruoti mokslinių tyrimų rezultatus ir novatorišką praktiką į mokymo programas ir išnaudoti šį potencialą paklausioms prekėms ir paslaugoms kurti, tebelieka menki[24].

Geriausios praktikos modelis, gairės ir mokymo medžiaga, skirta tarptautinių studentų kultūrinei, akademinei ir socialinei gerovei. AcHoplnt — tikslai Pagrindinis tikslas AcHopInt yra tarptautiniu mastu nustatyti akademinio svetingumo modelio sąlygas ir nustatyti gerąją patirtį, siekiant sukurti bendrą metodiką akademinio svetingumo tarptautinių studentų aukštojo mokslo institucijose. Be to, AcHopInt sub-tikslai yra: Sukurti suderinamą kampusie internacionalizacija per komandinio darbo.

Norint veiksmingai susieti mokslinius tyrimus, verslą ir švietimą, reikia kiek udirba bitkoin banknotai mokslo žinių, verslumo įgūdžių, kūrybiško ir novatoriško požiūrio, aktyvaus suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo, kad sukauptos žinios būtų kuo geriau paviešintos ir panaudotos. Viešoji politika, skatinanti specialistų, mokslinius tyrimus atliekančių aukštųjų mokyklų, įmonių ir pažangiųjų technologijų centrų partnerystę gali padėti sutvirtinti švietimo aspektą žinių trikampyje, pagerinti bazinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų tęstinumą, veiksmingiau perkelti žinias į rinką.

Šį procesą palengvins geresnis intelektinės nuosavybės valdymas[25]. Aukštojo mokslo institucijos — kaip žinių, kompetencijos ir mokslo centrai — gali paspartinti vietovių, kuriose jos įsikūrusios, ekonominį vystymąsi, suburti talentingus žmones ir įtraukti juos į novatorišką veiklą, padėti išnaudoti regiono privalumus, paskatinti dalytis žiniomis ir patirtimi ir vykdyti darbuotojų mainus.

Jei vietos ir regioninės valdžios institucijos įgyvendintų pažangias specializacijos strategijas, pagal kurias ištekliai būtų sutelkti svarbiausiems prioritetams įgyvendinti ir poveikiui maksimaliai padidinti, aukštosios mokyklos taip pat galėtų tapti žinių tinklo ar branduolio centrais, aptarnaujančiais vietos ekonomiką ir visuomenę. Pagrindiniai politiniai klausimai, kuriuos turėtų spręsti valstybės narės ir aukštojo mokslo institucijos · Visose studijų srityse ir pakopose skatinti verslumo, kūrybiškumo prekybos pasirinkimo forumas novatoriškumo plėtotę bei inovacijas aukštojo mokslo srityje kuriant sąveikesnę mokymosi aplinką ir tvirtesnę žinių perdavimo infrastruktūrą.

universiteto tarptautinė studentų įdarbinimo strategija

Nors valstybių narių investicijos oanda forex svertas šią sritį labai nevienodos[26], bendras investavimo į aukštąjį mokslą lygis Europoje tebelieka pernelyg žemas — vidutiniškai 1,3 proc. BVP, palyginti su 2,7 proc. JAV ir 1,5 proc. Šiuo metu kylant spaudimui konsoliduoti biudžetą, valstybės narės buvo priverstos įvertinti ekonominę viešųjų investicijų į aukštąjį mokslą ir mokslinius tyrimus naudą.

Kai kurios iš jų šias išlaidas sumažino, kitos, pamačiusios investicijų į minėtas sritis sukuriamą augimo potencialą, jas padidino. Tvarios aukštojo mokslo sistemos pagrindas — viešosios investicijos. Tačiau tikėtina, kad norint išlaikyti ir išplėsti kokybiškas aukštojo mokslo sistemas, prireiks papildomo — tiek valstybės, tiek privataus — finansavimo.

Valstybėms narėms darosi vis svarbiau maksimizuoti investuotų išteklių grąžą.

University of Oulu in Suomija - Magistro laipsniai

Tą jos daro sudarydamos institucinius robinhood opcionų prekybos prieiga veiklos susitarimus, nustatydamos konkurencingą finansavimo tvarką, tiesiogiai finansuodamos pavienių asmenų veiklą.

Valstybės narės siekia įvairinti finansavimo šaltinius, naudodamosi viešosiomis investicijomis, kad pritrauktų lėšų iš kitų šaltinių, visų pirma iš privačių lėšų. Be to, vis dažniau reikalaujama mokėti mokestį už mokslą, ypač už magistrantūros ar vėlesnes studijas.

Bus svarbu stebėti ir įvertinti šių naujų tendencijų veiksmingumą ir poveikį, be kita ko, studentams iš nepasiturinčių šeimų, lygioms galimybėms ir judumui. Norint išspręsti aukštojo mokslo sistemų patiriamas problemas, reikia lankstesnių valdymo ir finansavimo sistemų, kuriose didesnė švietimo institucijų universiteto tarptautinė studentų įdarbinimo universiteto tarptautinė studentų įdarbinimo strategija būtų derinama su atskaitomybe visoms suinteresuotosioms šalims.

Savarankiškos institucijos galėtų lengviau pasirinkti specializaciją, remti šviečiamąją ir mokslinių tyrimų veiklą[27] ir puoselėti vidinę aukštojo mokslo sistemų diversifikaciją.

Tačiau dėl teisinių, finansinių, administracinių apribojimų švietimo institucijoms vis dar sunku pačioms nustatyti strategijas ir struktūras ir išsiskirti iš konkurentų. Aukštojo mokslo institucijų, o drauge ir viešųjų investicijų, veiksmingumą galima padidinti sumažinant apribojimus, susijusius su asmeninių pajamų augimu, kapitalo investavimu, infrastruktūros nuosavybe, laisve rinktis darbuotojus, akreditavimu.

Investicijos į profesionalų valdymą gali padėti sukurti strateginę viziją ir lyderystę ir drauge dėstytojams ir mokslininkams suteikti būtiną akademinę laisvę daugiausia dėmesio skirti pagrindiniam darbui. Pagrindiniai politiniai klausimai, kuriuos turėtų spręsti valstybės narės ir aukštojo mokslo institucijos · Skatinti tiksliau nustatyti realias aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų sąnaudas ir tikslingiau panaudoti lėšas, taip pat ir nustatant su veiklos rezultatais susietus finansavimo mechanizmus, kurie paskatintų konkurenciją.

ES, taikydama įvairias politines ir finansines priemones, gali remti jų pastangas pertvarkyti aukštojo mokslo sistemas. Remdamasi faktais pagrįstos politikos analize, Komisija turėtų remti skaidrumą ir meistriškumą. Ji taip pat gali remti besimokančių asmenų, dėstytojų ir mokslininkų judumą. Be to, galima stiprinti strateginį Europos institucijų bendradarbiavimą ir, atsižvelgiant į globalią konkurenciją dėl talentingų žmonių, nustatyti bendrą sistemą, pagal kurią būtų remiami visos Europos aukštojo mokslo sistemų ryšiai su kitomis pasaulio šalimis.

Finansavimu pagal — m. Reformas grįsti faktais, analize ir skaidrumu Komisija dės daugiau pastangų, kad pagerintų duomenų, reikalingų politikai aktualiose srityse plėtoti, bazę. Šiuo metu kaupiant su aukštojo mokslo institucijų veikla susijusią informaciją daugiausia dėmesio skiriama daug mokslinių tyrimų atliekantiems universitetams, taigi labai nedidelei Europos aukštojo mokslo institucijų daliai[29].

Todėl svarbu parengti pačių įvairiausių analizės ir informacijos kriterijų, atspindinčių įvairius veiklos aspektus. Tai padėtų jaunuoliams apgalvotai pasirinkti studijų sritį, o institucijoms — nustatyti ir stiprinti privalumus bei padėti politikams priimti strateginius sprendimus, susijusius su aukštojo mokslo sistemų reformomis. Iš turimų duomenų matyti, kad daugiamatė reitingavimo ir informacijos priemonė yra ne tik galima, bet ir aktyviai remiama švietimo srities suinteresuotųjų šalių[30].

Be to, geresnės žinios apie darbo rinkoje reikalaujamus ir ateityje reikalausimus įgūdžius padėtų nustatyti, kurie darbo rinkos sektoriai plėtosis sparčiausiai ir leistų geriau suderinti švietimo sistemų ir darbo rinkų universiteto tarptautinė studentų įdarbinimo strategija.

Aukštųjų mokyklų absolventų integraciją į darbo rinką galėtų palengvinti ir geresnės sąlygos įgyti praktinės patirties, pavyzdžiui, galimybė dalyvauti kokybiškose stažuotėse. Taikant šią nepriklausomą priemonę, pagal kurią dėmesio bus skiriama ne tik moksliniams tyrimams, bet ir dabartiniams reitingavimo ir veiklos rodikliams bei leidžiama vartotojams sudarinėti asmeninius daugialypius reitingus, visoms švietimo suinteresuotosioms šalims bus lengviau rinktis ir priimti sprendimus; · drauge su Eurostatu geriau rinks Europos aukštojo mokslo sistemų duomenis, susijusius su judumu mokymosi tikslais ir užimtumu, bei parengs Europos aukštojo mokslo registrą; · pateiks konkrečių rekomendacijų, kaip ugdyti pagrindinius ir universaliuosius įgūdžius ir įveikti esamų ir reikalaujamų įgūdžių atotrūkį; · bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis, išanalizuos įvairių finansavimo metodų poveikį aukštojo mokslo sistemų diversifikacijai, veiksmingumui ir nešališkumui, taip pat studentų judumui.

Skatinti judumą Išmokti opciono prekybos plėtojant Europos aukštojo mokslo erdvę ir įgyvendinant Bolonijos procesą bus skatinamas judumas ir bendradarbiavimas. Vis dėlto tam tikri judumo srautai gali kelti sunkumų toms švietimo sistemoms, kurios pritraukia daugiausiai studentų, arba toms, kurioms gresia patirti protų nutekėjimo problemą, kai daug talentingų jaunuolių po studijų užsienyje ten ir lieka.

Tačiau tuo pat metu abejojama tarpvalstybinio švietimo kokybe, įskaitant franšizės pagrindu teikiamas švietimo paslaugas. Manoma, kad iki m. Šiuo metu Komisija rengia vadinamąją judumo suvestinę, kad įvertintų pažangą, daromą ES šalinant judumo mokymosi tikslais kliūtis[31].

Print 0 VU organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorė Rita Rekašiūtė atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais negalią turinčių studentų aukštosiose mokyklose ne daugėja, o netgi mažėja. Jos manymu, viena iš tai lemiančių priežasčių — pagalbos trūkumas.

Bendrosios rinkos akte[32], t. Magistrantai įgyja tokių įgūdžių, kurie yra itin vertingi daug žinių reikalaujančiose darbo vietose ir mokslinių tyrimų srityje. Bendradarbiavimas ir judumas magistrantūros lygmeniu gali būti labai svarbūs stiprinant visos Europos kompetencijos centrus ir suteikiant ES aiškios pridėtinės vertės šioje srityje. Tačiau dabartinėmis ES finansavimo priemonėmis magistrantų judumas visam studijų laikotarpiui nėra remiamas — tokiu atveju reikėtų užtikrinti ne mažiau kaip 12 mėn.

Be to, nacionalinių paskolų perkeliamumo apribojimai trukdo studentams ryžtis vykti studijuoti į užsienį visam studijų laikotarpiui, o komercinės paskolos paprastai yra neprieinamos studentams iš nedideles pajamas gaunančių šeimų.

  • Prekybos strategijos 101
  • STRATA - Ataskaitos
  • Cryptocurrency investuoti dabar
  • Akcijų pasirinkimo sandorių taikymo pasekmės mokesčiams

Europos Komisija nustatė, kad šiems studentams reikia papildomos finansinės paramos. Siekti, kad aukštasis mokslas būtų pagrindinis inovacijų, darbo vietų kūrimo ir galimybių įsidarbinti aspektas Būsimi Europos pajėgumai kurti inovacijas priklausys nuo to, kaip aukštojo mokslo institucijoms pavyks atlikti savo vaidmenį su žinių trikampiu susijusioje veikloje šalia verslo ir neuniversitetinių mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų.

Europos inovacijos ir technologijos institutas EIT pateikia aukštojo mokslo integravimo į žinių trikampį modelį. EIT ir jo žinių ir naujovių bendrijos aukšto pirkti opcionus ar akcijas lygio šviečiamosiomis programomis remtų žinių reikalaujančią verslininkystę, grindžiamą daugiadisciplininiais novatoriškais moksliniais tyrimais.

EIT vis daugiau dėmesio skirs sukauptos patirties sklaidai, taigi viešins integruotosios partnerystės, naujoviško valdymo, finansavimo modelių pavyzdžius, kad bendradarbiaujant su įmonėmis padidintų aukštojo mokslo institucijų inovacinį potencialą.